Kai planą sustabdo pūga: ko renginių organizavimas išmoko apie kontrolę ir pasitikėjimą

Sausio 9-ąją turėjome renginį Kaune. Tą pačią dieną Lietuvą paralyžiavo viena stipriausių šios žiemos pūgų. Renginiuose esame įpratę prie greičio, tikslumo ir planų, sudėliotų sekundžių tikslumu. Tačiau tokios dienos labai aiškiai primena, kad ne viską įmanoma suplanuoti ir suvaldyti.

Šįkart planas buvo apgalvotas iš anksto – išvažiuoti anksčiau, perspėti tiekėjus, pasiruošti galimiems trikdžiams. Realybėje vistiek vėlavo visi: svečiai, atlikėjai, techninė komanda, žiniasklaida. Tuo momentu tapo aišku, kad svarbiausia nebe laikytis pirminio plano, o prisitaikyti prie situacijos, ją pamatyti gyvai, būti čia ir dabar.

Kai vėluoja vienas – griūna planas. Kai vėluoja visi – planą pradedame kurti kartu, realiu laiku. Atsiranda daugiau pasitikėjimo, daugiau žmogiškumo ir bendras supratimas, kad kiekvienas darysime tai, ką galime geriausiai tuo metu. Tai ne kontrolės praradimas, o sąmoningas pasirinkimas priimti situaciją tokią, kokia ji yra. O tai reikalauja daug drąsos ir profesionalumo.

Broliai Lavrinovičiai tą dieną taip pat atvyko vėluodami, jų kelionė iš Vilniaus truko rekordiškai ilgai – 4 valandas. Tačiau, aktyviai komunikuodami ir neprarasdami geros nuotaikos viską sudėliojome taip, jog svečiai net ir nelabai pastebėjo, jog pirminis planas pasikeitė.

Grįžtant naktį miestas praktiškai stovėjo, bet kyla paprastas klausimas – ar kas nors, be mūsų pačių, iš tiesų pastebėjo tuos vėlavimus? Greičiausiai ne. Kartais atsisakyti plano ir pasiduoti momentui reikalauja ne mažiau drąsos ir brandos nei bandyti viską atlikti pagal scenarijų sekundžių tikslumų