Kodėl renginių organizatorius visada tampa „20 in 1“ specialistu?
Renginių organizatoriai retai gali pasakyti „tai ne mano darbas“ – kartais tenka tapti ir dekoratoriumi, ir vairuotoju, ir net mediku.
Frazės, kurių beveik niekada neišgirsi iš renginių organizatoriaus - „aš to nedarysiu, tai nėra mano atsakomybė”.
Nišų ir specializacijų laikais tokios frazės ofisuose gan dažnos. Normalu. Kiekvienas turi aiškiai apibrėžtą profesinį fokusą, specializaciją, ribas, atsakomybes, tad kodėl aš turėčiau perimti kito atsakomybę, kurį lygiai taip pat aiškiai apibrėžta, kaip ir mano?
Renginių organizatoriams tokia galimybė atrodo gan idiliška. Įprastai, mūsų darbinėje aplinkoje reikia netradicinių sprendimų „čia ir dabar”, tad paprasčiausia nebelieka laiko ieškoti atsakingų. Atsakingu tampi Tu pats, ko pasekoje esi priverstas daryti darbus, kurie toli gražu netelpa „renginių organizatoriaus” profesijos apraše.
Per įvairias nestandartines situacijas su kolegomis praėjusią vasarą išbandėme šias profesijas: grafikos dizainerio, dekoratoriaus, apsauginio, valytojo, elektrifikacijos specialisto, kartografo, vertėjo, autobuso palydovo, autobuso vairuotojo, šokėjo, videografo, psichologo, buhalterio, teisininko, stilisto, grimerio, miksologo, režisieriaus, vairuotojo, krovėjo, sinoptiko ir net mediko.
Geras renginių organizatorius yra kaip labai prasta vyriška dušo želė - 20 in 1. Ir tai normalu. Nes kai esi suinteresuotas ne darbo laiku, atlyginimu, o galutiniu rezultatu - tuomet „ne tavo” darbų paprasčiausiai nebūna. Lieka tik bendras tikslas, kurį esi pasiruošęs pasiekti visomis įmanomomis priemonėmis. Net įsikūnydamas į skirtingas profesijas.
